Breakthroughs in Societies
Which societies produce breakthrough technology?
A small number of societies have produced almost all of the breakthrough technologies in human history. Social conditions that allow rapid innovation in technology and industry are rare and fragile. What are these conditions? How do they translate into technological progress?
This interesting question comes from this on-line meeting: Ben Landau, Bismarck Analysis, via Foresight Institute.
Galbūt tos visuomenės, kurios palengvina įvairių žmonių sąveiką (daugiakultūrinės vietos, pavyzdžiui, miestai) ir skatina idėjas kopijuoti (Kinija).
Perhaps those societies that facilitate interactions between diverse people (multi-cultural places like cities) and encourage idea copying (China).
[+]
Perfrazuojant, 3 pagrindiniai Beno Landau taškai buvo nustatyti visais atvejais, kai jūs naudojatės daugybe proveržio technologijų:
1. Turto kaupimas artimas ekonominei gamybai. Turtas kaupiasi žmonių, kurie labai glaudžiai susiję su ekonomine gamyba, rankose, o jų galios šaltinis visuomenėje yra pati neapdorota ekonominė produkcija. Čia „kaupimas“ nėra „pajamos“ (jei jūsų išlaidos = pajamos, jūs nieko nekaupiate). Šis teiginys yra susijęs ne su konkrečiais asmenimis, o su visa visuomene („jei atitolintumėte ir pažiūrėtumėte, kur yra turto krūvos“). Galite rasti visuomenių, kuriose, pavyzdžiui, kunigai ar religiniai veikėjai kaupia turtus (ankstyvoji Mesopotamijos arba ankstyvųjų viduramžių Europa). Galite rasti visuomenių, kuriose politiniai lyderiai kaupia turtus (kaip Romos imperijoje). Taip pat galite rasti draugijų, kuriose žmonės patys įsitraukia į ekonominę gamybą (amatininkai, ūkininkai, pramonininkai) ir kuria ir kaupia perteklių bei nusprendžia, kaip jį panaudoti. Kai tai darote, tai ne tik neleidžia turėti pajamų, bet ir turi daugybę turtų, kuriuos galite panaudoti svarbiems visuomenės pokyčiams formuoti.
Taip pat vienas įdomus kaupimo dalykas yra tas, kad jis linkęs mažiau sieti tik su pramonės dydžiu, o daug labiau su tuo, ar jis auga ar yra naujas, kur viskas plečiasi ir tampa palyginti svarbesnis, ten, kur linkęs pamatyti politiškai svarbių likimų sankaupas._
_Tiems žmonėms, kurie yra glaudžiai susiję su ekonomine gamyba, kai jie įgalinami, jie, kur intervencijos gali pakeisti, o tai prisideda prie proveržių technologijų kūrimo. Kai kaupiasi generolai ir valdytojai (kaip Romos imperijoje), šie žmonės uždirba pinigus iš didelių vergų dirbamų ūkių. Jie iš tikrųjų nėra įsitraukę ir nežino, kaip veikia žemės ūkis. Jie nesiruošia diegti naujovių žemės ūkyje, nes tai nėra tai, ką jie daro - jie žino, kad tuo, kuo turtingesni esi, užkariauji kitas tautas. Žinoma, jie gali būti naujoviški karine prasme ...
2. Trukdymas-tolerancija. _Jums reikia kultūros, kuri yra gana tolerantiška naujoms galios bazėms, ir žmonėms, kurie sugalvoja naujus būdus, kaip plačiai veikti. Tai dažnai gali padaryti didelę žalą vietiniams dalykams, kurie keičiasi. Josephas Schumpeteris tai vadina „kūrybinio naikinimo procesu“ - „jums ateina nauja pramonė, kuri veikia daug geriau nei ankstesnė, tokia, kad senoji sunaikinama“ (pvz., Prekybos centrai, išstumiantys kepėją ir žalią maistą, ir mėsininkas ). Šiais laikais tai vadiname „sutrikimu“. Tai akivaizdžiausia ryšių technologijos atvejais, kai steigimo žiniasklaidos šaltiniai yra išstumiami iš naujesnių internetinių žiniasklaidos šaltinių. Trukdžių tolerancija gali būti menka. Pavyzdžiui, galite galvoti apie „Uber“ kaip vieną iš žlugdančių technologijų, tačiau Prancūzijoje taksi vairuotojai riaušė ir sunaikino „Uber“ vairuotojų automobilius. JAV to neturi, nes mes turime daugiau teisinės tolerancijos žmonėms, darantiems naujus dalykus. Tai gali būti net įstatymuose, pavyzdžiui, JAV yra precedentais pagrįsta reaktyvioji praktika - „Jūs darote bet ką, ir mes vėliau nuspręsime, ar tai gerai“. - priešingai nei Europoje „Daiktai turi būti apibrėžti įstatymuose, kol jie nėra teisėti.“ _
3. Logika pagrįsta kultūra. _ Labai logiška minties mokykla, gana svarbi kultūroje. Norint atlikti labai gerą fizinę inžineriją, turi būti pakankamai žmonių, kuriems patinka tokia logiška mintis, - labai analitinė, kad galėtų atlikti ne tik empirinę pusę, bet ir mąstyti, darydama hipotezę. karta ištirti pasekmes. Šiuolaikiniame pasaulyje tai gali būti vadinama „moksliniu materializmu“, „racionalizmu“ - kurie, atrodo, tam puikiai tinka. Kitose kultūrose, turinčiose fizines technologijas, pamatysite šiokį tokį atitikmenį, pvz., Scholastika ar legalizmas ar kažkokia labai logiška kultūra, suteikianti plačią socialinę erdvę „nerdams patekti į piktžoles“. Tai daugiau empirinis teiginys, tačiau panašu, kad tai yra dalykas, kurio jums prireiks atliekant didelio masto inžinerijos tipą, kuris gali būti reikalingas tiek inkrementinei, tiek proveržio technologijai._
Paraphrasing, the 3 main points from Ben Landau were identified in all the cases of societies, in which you're getting lots of breakthrough technology:
1. Wealth accumulation close to economic production. Accumulation of wealth in the hands of people who are very closely involved in the economic production, and the source of their power in society is the raw economic production itself. Here, "accumulation" is not "income" (if your expenses = income, you're not accumulating anything). This statement is not about particular individuals, but at the society in general ("if you zoom out, and look where the piles of wealth are deployed"). You can find societies that, for example, have priests or religious figures accumulating wealth (early Mesopotamian, or early Medieval Europe). You can find societies, where political leaders accumulate wealth (like in Roman Empire). You can also find societies where people themselves come to be deeply involved in the economic production (craftsmen, farmers, industrialists) the ones who are building up and accumulating the surplus, and deciding how to deploy it. When you're doing this, it does not only allow to have income, but also have piles of wealth, that you can use to reshape society in important ways.
Also, one interesting thing about the accumulation, is that it tends to be associated less with just the size of the industry, and a lot more with whether it's growing and new, where things are expanding and becoming relatively more important, is where you tend to see accumulation of politically relevant fortunes.
Those people who are closely involved in the economic production, when empowered, they where the interventions can make a difference, and that contributes to the creation of breakthrough technologies. Whereas, when the accumulation is happening among generals and governors (like in Roman Empire), these people are making their money from large farms worked by slaves, and they are not really involved and don't know how agriculture works. They are not going to innovate in agriculture, as it's not what they do - they know that the way you get richer is by conquering other nations. Of course, they can be innovative in the military sense then...
2. Disruption-tolerance. You need a culture that is relatively tolerant of new power bases, and people coming up with new ways of doing things on a large scale. It can often be really locally-damaging to the things that are getting displaced. Joseph Schumpeter calls this "the process of creative destruction" -- "you have a new industry coming that works so much better than previous one, such that the old one gets destroyed" (e.g., supermarket displacing the baker and green grocer, and butcher). Nowadays we call this "disruption." This is most obvious in cases of communication technology, where establishment media sources are displaced by newer internet-based media sources. The disruption-tolerance may be low. For example, you can think of Uber as one of the disruptive technologies, but in France, taxi drivers rioted and destroyed the cars of Uber drivers. You don't have that happen in the U.S., as we have more legal tolerance towards people doing new things. It may be even in the law, like, e.g., in the U.S. there is precedent-based reactive practice, -- "You do whatever, and we will later decide if it is good." -- vs. like in Europe "Things have to be defined in law before they are legal."
3. Logic-based culture. A very logical school of thought that's quite prominent in the culture. In order to do very good physical engineering, there have to be enough people who are comfortable with this sort of very logical thought, -- very analytical, so that they can do not just the empirical side, but also the thinking through, doing hypothesis generation to explore consequences. In the modern world, this is something that may be called "scientific materialism", "rationalism" -- which seem to work very well for this. In other cultures that have physical technology you'll see some equivalent of this, e.g., scholasticism, or legalism, or some sort of very logical culture that gives a wide social space for "nerds to get into the weeds." This is more of an empirical claim, but it seems to fit that this is a thing you would need to do the type of large scale engineering, which may be necessary for both incremental and breakthrough technology.
Jie gali turėti psichologinių ir net genetinių komponentų. Pavyzdžiui, medžioklė ir ūkininkavimas gali atrinkti žmones pagal visiškai skirtingus sugebėjimus, kai vienu atveju rezultatai nėra labai susiję su pastangomis (labiau susiję su įvairių idėjų pasąmoningu „virimu“), tuo tarpu kitu atveju jie yra glaudžiai susiję su atlikto darbo kiekiu.
Taigi, sakyčiau, tai turi daug įtakos ne tik tiems natūraliems polinkiams, bet ir tam, kaip visuomenė juos ekonomiškai apdovanoja.
They may have psychological and even genetic components. For example, hunting vs farming, may have selected people for completely different set of abilities, where in one case, the results are not very much correlated with efforts (more related with subconscious "cooking" of various ideas so to speak), whereas in other case they are closely related with the amount of work done.
So, I'd say, it has a lot to do with those natural propensities, but also, on how society rewards them economically.